višgaidis

vìšgaidis scom (1) LD180(Jnšk) 1. Nm žr. vištgaidis: Ta vìšgaidis, galvą kirsk DūnŽ. Iš mūs raibės pasidarė tikras vìšgaidis: gieda ir gieda Pžrl. Buvau pasilikus gaidį, paskui pasirodė, kad vìšgaidis Vv. 2. vyras ar moteris, turintis priešingos lyties požymių: Ans vìšgaidis, bėga nū mergų DūnŽ. Miestūse tų vìšgaidžių yr, vyras su vyru ką ten dirba Krš. Tokia vìšgaidis, anai vyro nereiką Krš. Vìšgaidžiai tokios bobos: vaikų netura i nenora Krš. ║ Vìšgaidžiai kokios [merginos] – visos kelnėtos Kž. Toks vyras, kurs nerūko, tai man vìšgaidis Š(suv.).